Darbuotojų įsitraukimas. Kuo jis svarbus organizacijai?

Teigiamas organizacijos mikroklimatas. Nuo ko pradėti?

Įmonė yra gyvas ir įvairiapusis organizmas, sudarytas iš skirtingų žmonių – darbuotojų. Tai pirma sąlyga, kurią reikia įvardinti – kiekvieną organizaciją sudaro žmonės, kurie neturi emocijų, jausmų ir kitų asmeninių išgyvenimų įjungimo/ išjungimo mygtukų. Tačiau dirbdamas darbą, būdamas įvertintas, jausdamas prasmę ir reikšmingumą, bei  prisidėdamas prie įmonės tikslų siekimo, darbuotojas gali nukreipti ir sutelkti mintis būtent į atliekamą veiklą, o ne atvirkščiai. Žmogus darbo vietoje praleidžia reikšmingą dienos ir gyvenimo dalį, taigi svarbu, kaip jis joje jaučiasi. Teigiama darbo atmosfera prisideda prie darbuotojo produktyvumo. Ar lengva gerai atlikti darbą, kuomet jaučiatės blogai? Ir kai jaučiatės gerai, Jūs atliekate netgi daugiau nei iš jūsų buvo tikimasi?

Antra, labai svarbu atrinkti tinkamus žmones į reikiamas pozicijas, arba jei jau dirbate su esamu personalu – suprasti, kiekvieno darbuotojo stiprybes bei ugdyti silpnybes. Žmogus visą gyvenimą intelektualiai ir emociškai auga. Taigi reikia įsivardinti ir tai, jog darbuotojas organizacijoje taip pat auga kaip specialistas savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais. Nuolatinis darbuotojo ugdymas nėra bereikšmė investicija, kuri neatsipirks ar kuria reikia „pririšti“ darbuotoją prie organizacijos. Pagarba, dėmesys ir skatinimas tobulėti darbuotojui parodo jo svarbą ir reikšmę organizacijoje ir jis joje nori dirbti, kadangi jaučiasi įvertintas ir reikšmingas. Toks darbuotojas siekia atlikti jam pavestas užduotis geriau, dažnai pats rodydamas iniciatyvą, toks darbuotojas lieka organizacijoje, ne dėl to, jog yra pririštas, bet dėl to jog nori būti tokios organizacijos dalimi. Gallup atlikti tyrimai parodė, jog tik 15% darbuotojų pasauliniu mastu yra įsipareigoję emociškai savo organizacijai, „serga“ už įmonę, kurioje dirba, ir nuoširdžiai siekia jos tikslų. Darbuotojo teigiama patirtis jo darbo vietoje, ir tuo pačiu jo įsipareigojimas organizacijai, net 70% priklauso nuo tiesioginio vadovo ar komandos lyderio.

Trečia, pokyčiai neatsitinka savaime ar iš karto. Organizacinės kultūros kūrimas yra ilgas procesas, kuris pradeda formuotis nuo pat įmonės įsikūrimo. Jei tam nebuvo skirta atskiro dėmesio, tuomet kultūra tiesiog tokia ir susiformavo, pagal vadovų matymą ir supratimą, vėliau ji keitėsi su daugiau darbuotojų atėjimu ir pan. Jei vidinė organizacinė kultūra nebuvo prioritetinis dalykas, nereikia stebėtis jog nėra bendro supratimo, kaip elgtis, spręsti iškilusias problemas ir t.t. Visgi verta į organizacinę kultūrą kreipti dėmesį vėliau ir jei reikia, imtis veiksmų keisti nusistovėjusias nuostatas. Svarbu iš karto paminėti, jog nereikia norėti visko pakeisti vienu kartu per trumpą laiką. Kaip jau ir minėjome organizacinės kultūros formavimasis yra ilgas procesas, taigi ir jo koregavimas turi būti nuoseklus ir laipsniškas.

Ketvirta, tai nėra lengvas ar paprastas dalykas, nes kaip ir gyvenime veikia daugybė faktorių, tokių kaip darbo laiko ir laisvalaikio tinkamo balanso suradimas, tinkamas atlygis, tinkamos darbo sąlygos, iššūkiai rinkoje ir galiausiai globalūs reiškiniai, kurie vienaip ar kitaip veikia žmones, pvz.: Covid-19 pandemija ar karas. Esminis dalykas rasti balansą, nes dažniausiai nebūna viskas labai blogai ar labai gerai.

Penkta, būnant organizacijos viduje, patiems maksimaliai įsitraukus į vidinius procesus, nėra paprasta pamatyti ir įvardinti priežastis, dėl kurių nesiseka pasiekti užsibrėžtų įmonės tikslų, pritraukti reikiamų žmonių, kurie būtų motyvuoti ir pan. Dažniausiai juntamas kažkoks nepasitenkinimas, stebimi ginčai arba tiesiog atrodo, jog plaukiama pasroviui be didesnių pastangų kažką keisti. Ir vis tiek bandoma tvarkytis viduje su savais resursais. Tokiais atvejais nereikia bijoti ir netgi rekomenduojama gauti objektyvų vertinimą iš išorės.

Kada tinkamiausias laikas pradėti pokyčius organizacijos viduje?

Tarp personalo valdymo konsultantų ir specialistų yra naudojamas terminas „organizacijos branda“, tai toks etapas, kai įmonė pereina reikalavimo ir neigimo etapus ir atsigręžia į darbuotoją. Tuomet įmonės linkusios ieškoti būdų įsivertinti esamą situaciją, analizuoti priežastis ir priimti sprendimus. Būtent šiame etape tikslinga naudoti personalo vertinimo įrankius, leidžiančius objektyviai matuoti darbuotojo įsitraukimą ir emocinį įsipareigojimą bei lojalumą organizacijai, matuoti organizacijos pulsą – mikroklimatą. Kad būtų aiškiau, apie ką kalbame, aptarkime kiekvieną iš šių elementų atskirai.

Darbuotojo įsitraukimas ir lojalumas (employee engagement)

Darbuotojo įsitraukimas tai emocinis darbuotojo įsipareigojimas organizacijai ir jos tikslams. Šis įsipareigojimas reiškia, kad įsitraukusiam darbuotojui iš tikrųjų rūpi jo darbas ir organizacija. Jis ne tik dirba dėl atlygio ar dėl paaukštinimo, jis dirba organizacijos ir jos tikslų pasiekimo labui.

Pasak Kevin Kruse (LEADx, CEO), pateiktos apžvalgos FORBES tinklalapyje, darbuotojo įsitraukimas nereiškia darbuotojo laimės. Kai kurie gali jaustis laimingi darbe, bet tai nereiškia, kad jie būtinai sunkiai ir produktyviai dirba organizacijos labui. Kol įmonės organizuoja žaidimų kambarius, nemokamas spa procedūras ar vakarėlius, tol yra smagu. Ir tai galėtų būti naudinga dėl kitų priežasčių, tačiau padaryti darbuotojus laimingais yra skirtingas dalykas nei padaryti juos įsitraukusiais. Darbuotojų įsitraukimas netgi nereiškia darbuotojo pasitenkinimo darbu. Daug kompanijų pildo ir naudoja „darbuotojų pasitenkinimo darbu“ anketas ir apklausas, bet šis rodiklis yra žymiai mažesnis ir siauresnis nei kalbant apie darbuotojo įsitraukimą. Patenkintas darbuotojas gali pasirodyti darbe kasdien nuo 8 iki 17 val. bei neišsakyti jokių priekaištų, bet tuo pačiu šis patenkintas darbuotojas nebūtinai įdės daugiau pastangų darbui atlikti.

Taigi reikia atskirti sąvokas „įsitraukimas“ (engagement) ir „pasitenkinimas darbu“ (job satisfaction), nors neretai jos persidengia, tačiau egzistuoja esminiai skirtumai tarp jų. Įsitraukę darbuotojai yra entuziastingi ir jaučia savo atliekamo darbo svarbą ir reikšmę. Įsitraukęs darbuotojas yra atkaklus, iniciatyvus, prisitaikantis ir neapsiriboja pareigybių aprašymais. Darbuotojo įsitraukimui didžiausią tiesioginę įtaką daro vadovas ar komandos lyderis, skirdamas užduotis, pasitikėdamas, įvertindamas ir kasdien komunikuodamas. Tuo tarpu patenkinti darbuotojai jaučiasi gerai savo darbo vietoje ir darbuotojų pasitenkinimo darbu organizacijoje lygis dažnai yra susijęs su veiksniais, kuriuos organizacija gali kontroliuoti (pvz., atlyginimas, priedai, darbo saugumas ir pan.). Abu veiksniai yra svarbūs ilgalaikėje organizacijos augimo perspektyvoje ir be vieno sunku bus pasiekti antrą, vis tik prioritetas turėtų būti teikiamas būtent darbuotojo įsitraukimo didinimui.

Darbuotojų įsitraukimas – vadovo pirminė ir pagrindinė atsakomybė

Vadovai yra atsakingi už tai, kad darbuotojai žinotų, kokius darbus reikia atlikti, prireikus juos palaikyti ir atstovauti jų idėjas, kai to reikia, bei paaiškinti, kaip jų darbas susijęs su organizacijos sėkme. Kad pavyktų vykdyti šią atsakomybę, vadovai turi būti pasirengę nuolat palaikyti ryšį su darbuotojais, reguliariai ir tikslingai kalbėdamiesi.

Deja, dauguma vadovų nemoka įprasminti ir išnaudoti dažnų pokalbių, todėl jų veiksmai dažniausiai įvardijami kaip mikrovaldymas, nesuteikus darbuotojui tinkamų įrankių ir krypties.

Gallup tyrimų išvada teigia, jog darbuotojai, kurie gauna kasdieninį atgalinį ryšį iš savo vadovų, bus 3 kartus labiau įsitraukę, nei tie kurie gauna atgalinį ryšį vieną kartą per metus ar rečiau.

Taigi, organizacijos vadovams nepakanka tiesiog liepti komandų lyderiams įsitraukti ir treniruoti savo komandas.

Pagal 2020 m. „Gallup“ atliktą darbuotojų įsitraukimo ir veiklos tyrimą, komandos, kurių darbuotojai yra labiau įsitraukę, sumažino neigiamus organizacijų rezultatus, pvz., kaitą ir pravaikštas, ir tokiu būdu ženkliai padidino organizacijos sėkmę. Rezultatai parodė, kad įmonės, kuriose dirba daugiau įsitraukusių darbuotojų, pasiekė 23 % didesnį pelningumą, 10 % didesnį klientų lojalumą bei 18 % didesnį produktyvumą.

Tai reiškia, kad dėmesio sutelkimas į didesnį darbuotojų įsitraukimą yra vertinga investicija kiekvienam verslui.

eNPS – darbuotojų rekomendavimo indeksas (employee Net Promoter Score)

Darbuotojų rekomendavimo indeksas yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių įvertinti darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą darbu. Šis rodiklis yra įtraukiamas į įvairias darbuotojų vertinimo apklausas ir tyrimus. Trumpai tariant, darbuotojo klausiama, ar jis rekomenduotų organizaciją, kurioje dirba, kitiems? Šį rodiklį sukūrė Fred Reichheld („Bain & Company“, partneris) 2003 metais, siekdamas išmatuoti, kaip gerai organizacija rūpinasi savo darbuotojais, arba kaip gerai sukuria lojalumo vertus santykius su darbuotojais.

Priklausomai nuo darbuotojų atsakymo skalėje nuo skalėje nuo 0 iki 10, apklaustieji skirstomi į 3 kategorijas:

                      •                    rekomenduotų: įsitraukę darbuotojai, kurių eNPS įvertinimas 9 ar 10

                      •                    neutralūs: darbuotojai, kurių eNPS įvertinimas 7 ar 8

                      •                    nerekomenduotų: darbuotojai, kurių eNPS įvertinimas  nuo 0 iki 6

Darbuotojai, kurie rekomenduotų organizaciją, kurioje patys dirba

Šie darbuotojai yra patenkinti savo darbu. Jie teigiamai prisideda prie įmonės įvaizdžio kūrimo ir augimo skatinimo. Entuziastingi darbuotojai prisideda prie organizacijos sėkmingų rezultatų, savo darbu formuodami teigiamą klientų patirtį, pateikdami kūrybingų ir novatoriškų produktų, procesų ir paslaugų tobulinimo idėjų. Įmonės kultūra atliepia tokių darbuotojų poreikius, įkvepia juos atlikti aukščiausio lygio darbą. Deja, pastebima, jog daugelis įmonių, eNPS apklausose matydamos šiuos įsitraukusius darbuotojus, nekreipia į juos dėmesio, manydamos jog nereikia toliau tęsti ir skatinti šių žmonių įsitraukimo.

Neutralūs darbuotojai

Šie darbuotojai yra patenkinti savo darbu ir aplinka, kurioje dirba, bet yra atviri kitų kompanijų pasiūlymams. Neutralūs darbuotojai greičiausiai nerekomenduotų organizacijos, kurioje dirba, tačiau nekalba apie ją neigiamai. Tokių darbuotojų pastebėjimas ir identifikavimas, atliekant eNPS apklausą, yra itin svarbus, kadangi ir įsitraukę darbuotojai, jei jiems neparodomas atitinkamas dėmesys, ilgainiui gali patekti į šią kategoriją. Taigi neutralūs darbuotojai, tai tie darbuotojai, kurių įsitraukimo lygį galima padidinti, įgyvendinus reikiamus pokyčius.  

Darbuotojai, kurie nerekomenduotų organizacijos, kurioje dirba

Šie darbuotojai nepatenkinti savo darbu ir darbo aplinka.Ir rizika, kad tokie darbuotojai išeis, iš darbo yra itin aukšta. Todėl reikia imtis skubių veiksmų, kad taip neatsitiktų. Mažo darbuotojų įsitraukimo priežastis galite nustatyti pokalbio metu ir imtis priemonių didinti jų įsitraukimą.

Atlyginimas nebėra pagrindinis darbuotojų lojalumą ir produktyvumą lemiantis veiksnys. Darbuotojai nori imtis naujų iššūkių, išmokti naujų įgūdžių ir žinoti, kad jų organizacija vertina jų laiką ir indėlį. Bendradarbiavimas, lankstumas ir organizacijos kultūra taip pat lemia darbuotojų patirtį ir įsitraukimą.

eNPS yra tik vienas klausimas, indikuojantis, ar reikalingi pokyčiai organizacijoje. Dėl šios priežasties, siekiant suteikti daugiau prasmingo konteksto, ieškant priežasčių, labai vertinga įtraukti šį vertinimą į darbuotojų atgalinio ryšio programą. Ir vėliau atlikus veiksmus, skatinančius darbuotojų įsitraukimą, reguliariai atlikti eNPS vertinimą, kad pamatytumėte, kokį poveikį turėjo atlikti veiksmai. eNPS indeksas yra priemonė matuoti organizacijos pulsą.

Kuo didesnis darbuotojų įsitraukimas, tuo sėkmingesnė organizacija

Kiekviena kompanija tai tarsi gyvas organizmas, su kuriuo reikia nuosekliai ir konstruktyviai dirbti. Kuo geresnį darbą atliekame organizacijos viduje, tuo geresnius rezultatus gauname už organizacijos ribų, tai yra tiesioginė priklausomybė. Visi aukščiau paminėti rodikliai, tyrimai ir apklausos yra svarbios, kuriant ir auginant organizaciją, kurioje darbuotojai nori dirbti, kurią rekomenduotų kitiems, ir svarbiausia – organizaciją, kuri sėkmingai pasiekia užsibrėžtų tikslų, dėka savo patenkintų ir įsitraukusių darbuotojų. Darbuotojų įsitraukimas yra nemateriali, emociniu prisirišimu, teisinga komunikacija grįsta vertybė. Darbuotojų įsitraukimui turi būti skiriamas didelis dėmesys, kadangi nuo pastarojo netiesiogiai priklauso ir kiti svarbūs organizacijai veiksniai: mažesnė kaita, didesnis produktyvumas, geresnė klientų aptarnavimo patirtis.

Darbuotojų įsitraukimo tyrimas leidžia pamatyti realią situaciją organizacijoje bei sudėlioti veiksmų planą reikiamiems pokyčiams įgyvendinti bei stebėti pokyčių įgyvendinimo progresą.

Ieškant naujos darbo vietos IT sektoriuje

IT sektoriuje šiomis dienomis darbo pasiūla yra bene didžiausia. Tai reiškia, kad jei jūs taip pat esate informacinių technologijų srities specialistas ir šiuo metu ėmėte galvoti apie naujo darbo paieškas, galite būti tikri, jog turėsite nemenką pasirinkimo laisvę. Žinoma, darbo skelbimai visoje Lietuvoje šiandien plačiausiai siūlomi internetiniuose darbo skelbimų portaluose, todėl jei jūs nepamiršite pasinaudoti internetu, turėtumėte be didesnių sunkumų atrasti ne vieną jūsų lūkesčius atitinkantį darbo pasiūlymą.

Kita vertus, į darbo paieškas visuomet vertėtų žvelgti kuo racionaliau ir realistiškiau. Ką tai reiškia? Nepaisant to, kokia didelė bebūtų jūsų turima patirtis, jūs niekuomet negalite iš anksto žinoti, kaip jums seksis ieškoti naujo darbo. Jūsų sėkmei įtakos turi labai daug skirtingų veiksnių, todėl pirmiausia jūs turite nuteikti save realistiškai ir suprasti, jog kartais darbo paieškos gali ir šiek tiek užtrukti. Ir tikrai nėra nieko neįprasto, jei jos truks keletą savaičių ar gerokai ilgiau nei mėnesį. Visų svarbiausia, kad jūs atrastumėte jūsų keliamus reikalavimus atitinkančią darbo vietą.

Be to, svarbiu veiksniu visame šiame procese išlieka ir tai, jog naujo darbo vertėtų ieškoti vis dar turint senąjį darbą. Be abejo, galbūt jūs iki šiol planavote pasielgti visiškai priešingai ir naujo darbo paieškų imtis tik tuomet, kai paliksite dabartinę darbovietę. Tačiau jei taip pasielgsite, pakankamai greitai neatradus naujos darbo vietos jums gali kilti didžiulis papildomas stresas ir didžiulė įtampa, lemianti skubotus ir neapgalvotus sprendimus. Tuo tarpu, jei vis dar turėsite savo dabartinį darbą, jūs nejusite jokios skubos ir didelės įtampos, kurie priešingu atvejų jums tikrai nepagelbėtų.

Prieš leidžiantis ieškoti naujo darbo taip pat vertėtų nepraleisti progos atnaujinti ir savo gyvenimo aprašymo (CV), kuris vaidins labai svarbų vaidmenį visame darbo paieškų procese. Net jei kai kurie iš jūsų manė, jog šiomis dienomis CV nėra reikalingas ir dabar viską pasako jūsų turima patirtis bei žinios, supraskite, kad jei jūs ieškote naujos darbo vietos, apie jus darbdavys pirmiausia sužinos iš jūsų jam atsiųsto gyvenimo aprašymo. Todėl jis ne tik turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į jūsų turimą patirtį ir žinias, tačiau taip pat būti ir pakankamai originalus, gebantis greitai pritraukti dėmesį ir išsiskirti iš daugelio kitų kandidatų CV. Būtent tai gali padidinti tikimybę sulaukti kvietimo į pirmąjį darbo pokalbį.

Galiausiai turite nepamiršti pasiruošti ir jūsų laukiantiems darbo pokalbiams, kurių metu tiek darbdavys, tiek ir jūs galėsite iš arčiau susipažinti. Tačiau pasiruošimas darbo pokalbiui nereiškia vien tik teisingų atsakymų į potencialaus darbdavio pateikiamus klausimus apgalvojimą. Jūs taipogi turėtumėte pagalvoti, kokius klausimus užduosite potencialiam darbdaviui, nes tokiu būtu ne tik daugiau sužinosite apie darbo vietą ir darbo sąlygas, tačiau kartu parodysite darbdaviui, jog jūs žinote, ko norite, ir domitės jo įmone.

Pasirinkus šią sritį atsiveria plačios karjeros galimybės – nuo išmaniųjų įtaisų iki kibernetinio saugumo

Šiais laikais sunku rasti sritį be modernių elektronikos prietaisų, nes juos naudojame kasdien – dirbdami, ilsėdamiesi, keliaudami ar apsipirkdami. Be elektronikos neveiktų šiuolaikinės technologijos, pradedant išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir baigiant automobiliais, laivais, erdvėlaiviais. Nenuostabu, kad dėl šių išradimų elektroniką pirmiausia galima vadinti naujovių varikliu.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjo prof. dr. Algirdo Baškio, elektronikos bei kompiuterių inžinierių išradimai keičia pasaulį ir žmonių įpročius. „Išmanieji įrenginiai, jų kibernetinis saugumas, debesų kompiuterija, daiktų internetas ir kt. – be šių technologijų neįsivaizduotume šiandieninių sklandžiai veikiančių procesų. Aukštųjų technologijų įmonėms labai trūksta šių sričių specialistų, dėl to jos pasirengusios prisidėti prie jų ugdymo realiomis investicijomis – pasirinkusieji šių sričių studijas VILNIUS TECH, gali pretenduoti į aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ įsteigtą 3000 eur Teltonika High-Tech Hill stipendiją pirmiems studijų metams“, – pasakoja jis.

Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos yra dinamiškos profesinės sritys, siūlančios neribotų karjeros galimybių pačiose aktualiausiose ir moderniausiose šiuolaikinėse technologijų srityse, dirbant su išmaniaisiais elektroniniais įtaisais, įterptiniais kompiuteriais, daiktų internetu ir debesų kompiuterija, kibernetiniu saugumu ir t.t. A. Baškys ir profesoriaus pareigas einantis Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Andrius Katkevičius supažindina su galimybėmis kiekvienoje iš jų.

  1. Išmanieji elektroniniai įtaisai

Kasdienybės neįsivaizduojame be išmaniųjų įrenginių – telefono, laikrodžio, planšetė, televizoriaus su operacine sistema ir kt. Kas lemia, kad tai yra išmanus, o ne tiesiog elektroninis įrenginys? „Tai priklauso nuo valdymo algoritmo bei duomenų apdorojimo metodų, kurie dažnai yra paremti intelektualiaisiais metodais: dirbtiniais neuronų tinklais, neraiškiajai logika ir kitais. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti medienos apdirbimo stakles fabrike: vienos staklės medieną supjausto, kitos – šlifuoja. Tačiau dažnai nepavyksta automatizuoti visų gamybos etapų visiškai atsisakant žmogaus darbo poreikio. Pavyzdžiui, jeigu reikia atrinkti brokuotas lenteles arba klasifikuoti jas pagal kokybę, tokius darbus paprastai mechaniškai atlieka žmonės, nes nepavyksta sukurti universalaus matematinio modelio, kuris klasifikavimą patikimai atliktų automatiškai visiškai pakeisdamas žmogaus darbą. Tokiu atveju siekiant paprastas stakles padaryti išmaniosiomis ir tenka naudoti intelektualiuosius metodus“, – pasakoja Elektroninių sistemų katedros docentas A. Katkevičius.

Anot jo, projektuojant ir gaminant išmaniuosius įrenginius dalyvauja daug skirtingos pakraipos elektronikos inžinierių – vieni užsiima schemotechnika, kiti ­– įterptinių kompiuterių programavimu, treti – duomenų apdorojimu, galiausiai dar kita grupė dirba prie duomenų perdavimo laidiniais ir bevieliais kanalais klausimų. „Pati išmaniųjų elektroninių įtaisų sritis labai aktuali ir besivystanti, nes šiais laikais visos skirtingų sričių organizacijos stengiasi automatizuoti savo veiklą. Dažnai pasigirsta minčių, kad išmanūs įrenginiai ir sistemos atims iš žmonių darbo vietas, bet tai tikrai negresia elektronikos inžinieriams, nes specialistų poreikis kurti ir prižiūrėti išmaniąsias sistemas vis auga“, – atkreipia dėmesį A. Katkevičius.

  • Daiktų interneto įtaisai ir debesų kompiuterija

Daiktų interneto įtaisai ir debesų kompiuterija yra tarpusavyje susiję. „Daiktų interneto įtaisai yra tie patys išmanieji įrenginiai, palengvinantys mūsų buitį. Įrenginiai šiais laikais dažniausiai sujungiami į tinklą, tai yra, bendrauja tarpusavyje, pavyzdžiui, išmanaus namo jutiklių tinklas siunčia duomenis į serverį. Tuomet iš serverio yra valdomas šildytuvas, kondicionierius, žaliuzės ar kiti elektroniniai įtaisai, o šeimininkas gauna įspėjimus ir žinutes į savo išmanųjį telefoną. Taip pat yra ir kitas terminas įvardyti tokioms sistemos – tai protingo namo sistemos (angl. Smart House systems)“, – pasakoja A. Katkevičius.

Dažnai duomenys yra surenkami iš namo kraštinių mazgų ir apdorojimas vyksta centralizuotai serveryje arba debesų kompiuterijos „debesyse“. Pasak Elektroninių sistemų katedros docento, elektronikos inžinerijos studentai studijų metų susipažįsta su visomis minėtomis sritimis, todėl baigus studijas absolventai gali rinktis iš daugybės smulkesnių krypčių, kuriose norėtų dirbti.

  • Įterptiniai kompiuteriai

Didėjant duomenų srautams, atsiranda kita aktuali problema – duomenų srautų valdymas. „Projektuojant išmaniąsias sistemas, kartais imamasi visai kito modelio, kai duomenis stengiamasi apdoroti ne centralizuotai debesyje, bet kraštiniuose daiktų interneto mazguose – tai vadinama „kraštų kompiuterija“ (angl. Edge computing). Tuomet visas apdorojimas atliekamas įterptiniuose kompiuteriuose. O įterptinių kompiuterių, vėlgi, yra labai skirtingų – nuo pramoninių įterptinių kompiuterių, naudojamų fabrikuose iki smulkioms užduotiems skirtų 8 bitų mikrovaldiklių“, – pasakoja A. Katkevičius.

Įterptiniai kompiuteriai (angl. Embedded computers) nulėmė išmaniųjų įrenginių atsiradimą, jie skirti specializuotoms užduotims vykdyti, pvz. valdyti gamybos technologijas, automobilio sistemas, „protingo namo“ sistemas, robotus, muzikos grotuvus, mobilius telefonus ir kt.

„Įterptiniams kompiuteriams nuolat tobulėjant, plečiasi jų taikymo sritys ir galimybės. Kiekvienas išmanusis įrenginys yra išmanus todėl, kad jame yra įterptinis kompiuteris. Jau dabar 90 proc. visų mikroprocesorių yra įterptiniuose kompiuteriuose ir tik 10 proc – asmeniniuose kompiuteriuose. Galima spėti, kad ateityje bet kurio elektroninio įrenginio pagrindas bus įterptinis kompiuteris“, – pasakoja A. Baškys. Anot jo, dėl šios priežasties vis didėja poreikis specialistų, kurie sugeba įterptinius kompiuterius projektuoti, programuoti, gaminti, testuoti, diegti, tobulinti ir prižiūrėti.

  • Kibernetinis saugumas

Kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kasmet didėja. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2020 m. kibernetinių incidentų padaugėjo 25 proc., o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius išaugo net 49 proc.

„Kibernetinis saugumas yra prie kompiuterių tinklo prijungtų sistemų, tokių kaip techninė įranga, programinė įranga ir duomenys, apsauga nuo kibernetinių grėsmių. Kibernetinio saugumo priemonės būtinos asmenims ir įmonėms apsisaugoti nuo neteisėtos prieigos prie duomenų centrų ir kitų kompiuterizuotų sistemų. Daugėjant vartotojų, įrenginių ir programų, kartu su didėjančiu duomenų plitimu, kurių didelė dalis yra neskelbtina ar konfidenciali, kibernetinio saugumo svarba toliau auga“, – atkreipia dėmesį VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas A. Baškys.

Studijų programoje Kompiuterių inžinerija įgyjamos žinios apie kompiuterių tinkluose kylančias grėsmes, atakų aptikimo ir atpažinimo būdus ir metodus, saugius duomenų perdavimo protokolus, todėl tokias studijas baigę absolventai gali taip pat dirbti įmonių ir organizacijų kibernetinio saugumo specialistais.

  • Skaitmeninis signalų apdorojimas

Iš įvairių jutiklių surinkti pirminiai duomenys yra mažai vertingi, juos sunku analizuoti ir suprasti. Siekiant iš jų išgauti prasmę ir pritaikyti duomenis savo reikmėms visada tenka atlikti papildomą signalų apdorojimą, atlikti papildomą statistinę analizę. Skaitmeninių signalų apdorojimo metodų yra daugybė.

A. Katkevičius pateikia detalesnį pavyzdį, kodėl reikalingas skaitmeninis signalų apdorojimas: „Surinkus jutiklių duomenis signalai bus triukšmingi, reikia panaudoti įvairius filtrus tam triukšmui pašalinti. Gali būti, kad, pavyzdžiui, garso įraše mums reikia palikti tik tam tikrus garso šaltinius ar apdorojant vaizdą reikia surasti ir identifikuoti įvairius objektus, pavyzdžiui, žmogaus veidą. Atskirti kai žmogus eina ar bėga yra lengva, bet iš jutiklių signalų atskirti, kada žmogus lipa laiptais aukštyn, o kada žemyn yra sudėtingiau, tada iš signalų reikia išskirti papildomus požymius“.

Pasak Elektroninių sistemų katedros docento, elektronikos inžinerijos studijų programos studentai su pagrindiniais metodais susipažįsta studijų metu. Tai, vėlgi, suteikia absolventams lankstumo, ieškant savo vietos darbo rinkoje. A. Katkevičius išduoda – specialistai, kurie užsiima gilesniu signalų apdorojimu, paprastai uždirba daugiau. 

  • Kompiuterių tinklai

Kompiuterių tinklų inžinieriai administruoja, projektuoja ir diegia kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai apima interneto technologijas, kompiuterių periferinius įrenginius ir sistemas. „Kompiuterių tinklai jau tapo neatsiejama verslo, gamybos, valdymo, ryšių ir kt. sistemų dalis. Kompiuterių tinklo administratorius yra atsakingas už kompiuterio tinklo komponentus, taip pat už serverius, maršrutizatorius, komutatorius ir kompiuterius. Jis užtikrina, kad tinklas veiktų sklandžiai, diegia tinklo atnaujinimo programinę ir aparatinę įranga, šalina iškilusias problemas. Jo darbą taip pat apima tinklo saugumo auditas, tinklo veikimo stebėjimas, vertinimas ir optimizavimas“, – pasakoja A. Baškys.

Tinklo projektavimu užsiima tinklo architektai. Jie kuria naujus tinklus ir tobulina esamus, užtikrindami, kad tinklas veiks taip kaip to reikalauja organizacija, kurioje jis yra diegiamas. „Kompiuterių tinklo architektai taip pat atlieka kompiuterių tinklo technologijų tyrimus, tobulina techninę ir programinę įrangą, užtikrina, kad informacija kompiuterių tinkle būtų saugi. Kadangi vis daugiau pridėtinės vertės yra sukuriama naudojant kompiuterių tinklus, todėl drąsiai galime teigti, kad specialistų, gebančių kurti, diegti, prižiūrėti ir tobulinti kompiuterių tinklus, poreikis ateityje tik didės“, – akcentuoja VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas.

Darbas technologijos srityje užsienyje

Jei nusprendėte, kad darbas technologijos srityje jums tiktų geriausiai ir jūs turite atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją bei patirtį, tuomet jus galėtų sudominti ir patrauklūs darbo pasiūlymai užsienyje. Žinoma, tai tikrai nereiškia, kad akimirksniu turėtumėte krautis lagaminus ir vykti į pasirinktą užsienio šalį. Visuomet pirmiausia rekomenduojama darbo savo srityje pasidairyti Lietuvoje.

Tačiau, deja, bet iki šiol anaiptol ne kiekvienas savo srities specialistas mūsų šalyje atranda jo lūkesčius ir kvalifikaciją atitinkančią darbo vietą. Todėl jei jūs taip pat susidūrėte su tokia situacija, akivaizdu, kad galite pagalvoti ir apie darbo pasiūlymus užsienyje. Tačiau darbas užsienyje nėra lygiagretus darbui Lietuvoje, todėl verta atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių.

Pirmiausia turite ištirti rinką

Labai svarbu, kad pradėtumėte nuo informacijos paieškos ir įsigilinimo į šiandieninę rinką. Lietuvos rinka nuo jūsų pasirinktos užsienio šalies rinkos gali labai akivaizdžiai skirtis. Tai reiškia, kad nepaisant to, kokia yra konkrečios srities specialistų paklausa Lietuvoje, dar nereiškia, jog tokia pati paklausa vyraus ir užsienio šalyje. Be to, skiriasi ir darbuotojams keliami reikalavimai bei darbo sąlygos. Jau nekalbant apie tai, kad skirtingose užsienio šalyse skirtingiems specialistams yra mokami nevienodi atlyginimai. Todėl akivaizdu, kad visa ši informacija turėtų būti išanalizuoti iš anksto.

Kuo daugiau dėmesio ir laiko jūs skirsite tokios informacijos paieškai ir rinkos analizei, tuo lengviau jums turėtų būti atlikti ir darbo technologijos srityje paieškas. Jei jūs būsite tinkamai informuoti ir žinosite visas skirtingų šalių rinkų aktualijas, galėsite priimti geriau apgalvotą ir labiau pasvertą sprendimą.

Atsižvelkite į savo kvalifikaciją

Taip pat ne ką mažiau aktualu suprasti, kokios iš tikrųjų yra jūsų tikrosios galimybės ir kokia yra jūsų kvalifikacija. Tai reiškia, kad visą tai jūs turite vertinti objektyviai, atsižvelgdami į tai, kokie yra pagrindiniai darbdavių keliami reikalavimai ir ko iš jūsų gali būti tikimasi. Pakankamai dažnai yra susiduriama su situacija, kuomet darbo ieškantys žmonės savo sugebėjimus ir turimą kvalifikaciją vertina kur kas geriau nei potencialūs darbdaviai. O tai gali sukelti daug nesusipratimų ir tuščių lūkesčių. Norint to išvengti reikėtų pažvelgti į dabartinės rinkos standartus ir tai, koks yra į konkrečias darbo vietas kandidatuojančių žmonių turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir darbo patirtis.

Jei jūs manote, kad jūsų turimos patirties ir žinių vis dėlto gali nepakakti konkrečiai darbo vietai, tuomet pirmiausia vertėtų imtis visų priemonių, kurios padėtų jums savo kvalifikaciją pakelti. Tokiu būdu jūs galėtumėte jaustis tvirčiau ir labiau pasitikėti savo jėgomis kandidatuojant į vieną ar kitą darbo vietą – tiek Lietuvoje, tiek ir bet kurioje užsienio šalyje.

Sukurkite puikų gyvenimo aprašymą

Prieš imdamiesi naujo darbo paieškų jūs turėtumėte pasirūpinti ir savo gyvenimo aprašymu. Tačiau į pastarąjį reikėtų žvelgti gerokai rimčiau nei jūs manote. Iš tikrųjų nuo to, koks bus jūsų gyvenimo aprašymas, gali labai tiesiogiai priklausyti ir jūsų galimybės gauti konkrečią darbo vietą. Ir net jei jums visa tai skamba labai neteisingai ir galbūt netgi nesąžiningai, vis dėlto realybė yra būtent tokia. Į darbo vietą, kuri jus sudomins, be jūsų kandidatuos dar daugybė kitų darbo ieškančių specialistų, o tai reiškia, kad esant didžiulei konkurencijai jūs turite stengtis pasitelkti visas įmanomas priemones, kurios padėtų lengviau būti pastebėtiems. Tuo tarpu jūsų gyvenimo aprašymas bus vienintelė priemonė, kurios pagalba jūs galėsite tai padaryti pirmajame darbo paieškų etape.

Internetas šiuolaikinio žmogaus gyvenime

Photo by energepic.com on Pexels.com

Gyvenimas be interneto šiais laikais atrodo sunkiai įsivaizduojamas dalykas, kadangi virtualus pasaulis skirtas ne tik pramogoms, tačiau taip pat ir darbams. Tiesa, ne visi tinkamai moka naudotis internetu. Ta prasme, kad jis turėjo palengvinti mums gyvenimą, tačiau taip jau gavosi, kad gyvenimas tapo kur kas sudėtingesnis.

Jeigu norite, kad gyvenimas būtų patogus – tokiu atveju reikalingas ne bet koks, tačiau greitas, našus, dažniausiai ir pigus internetas, kuris veiks visada, kai tik Jums to reikės.

Ne tik pramogoms, tačiau taip pat ir darbui

Turbūt dažnai tenka girdėti, kad internetas yra skirtas tik pramogoms, kad jis labai srebia mūsų laiką ir reikia normuoti laiką – kiek žmogus kiekvieną dieną naršo. Tai nėra visiškai tiesa, kadangi internetas dažniausiai skirtas darbui ir tik galiausiai vakarais jis yra naudojamas pramogoms.

Žinoma, kiekvienas žmogus skirtingas, tad tik jo reikalas – kaip jis naudojasi internetu, kokios info jis ieško. Tačiau smerkti šios galimybės – neverta, kadangi jis mums suteikia galimybę gyventi kur kas patogiau.

Svarbiausia – greitis

Žinoma, kokybiškam darbų atlikimui labai svarbu pasirinkti greitą internetą, kuris visiškai neribotų jūsų darbo. Šiais laikais galima rasti išties optimalius variantus, kurie džiugina, dažniausiai ir paslaugų kainos yra gana mažos, o tai suteikia galimybę užsisakyti kuo greitesnį internetą. Ir tai daryti būtina.

Dažniausiai skirtumas su lėtesniais kainos prasme yra labai mažas, tačiau naršymas tampa kur kas patogesnis, juolab, per tą patį laiką sėkmingai nudirbama kur kas daugiau darbų.

Be geros įrangos – internetas yra bevertis

Žinoma, pirmiausia reikalinga gera įranga, kuri gali užtikrinti, kad darbai bus atliekami greitai ir našiai. Tik tokiu atveju, kai ji yra turima – galima toliau galvoti apie internetą bei rasti tą tiekėją ir tą planą, kuris labiausiai patenkina Jūsų poreikius.

Gyventi išmaniai gali kiekvienas, tad koks tikslas gyventi kitaip, kai galimybės yra labai atviros ir kiekvienas gali jomis pasinaudoti. Svarbiausia – mokėti rinktis ir rasti geriausią tiekėją bei konkrečiai Jums labiausiai tinkamą planą.

Parengta pagal IT apžvalgų portalo Įvertink IT pranešimą spaudai.