Geras straipsnių katalogas – koks jis? Ar verta?..

interneto puslapiai
Photo by Tranmautritam on Pexels.com

Turite pranešimą spaudai, kurio niekas nepublikavo? Nereiktų nusiminti. Publikuoti jį galima už pinigus tam tikroje regioninėje spaudoje. Publikavimo kaina – 50-80 eurų. Gana brangu, tenka sutikti, o ir poveikis abejotinas. Gal geriau publikuoti nemokamai ar vos už kokius 5-10 eurų į straipsnių katalogą? Bet kita bėda – kuris straipsnių katalogas yra geras?

Kaip atpažinti gerą straipsnių katalogą nuo visiško šlamšto?

Pateiksime keltą konkrečių patarimų. Esame šioje srityje kompetentingi, nes straipsnių katalogus kuriame dar nuo 2010 metų.

Blogas straipsnių katalogas yra tas, kuris vadinasi straipsnių katalogu

Straipsnių katalogai yra pagaminti WordPress turinio valdymo sistema. Tai reiškia, kad prie jų retai kada prisiliečia profesionalių interneto puslapių kūrėjų ranka. Tai gana mėgėjiškai ir šabloniškai sukurti puslapiai, turintys tam tikrus atributus. Pavadinimas, šūkis, meniu, kategorijos, archyvas, Google Ads reklamos ir t.t. Jei šūkis sako, kad tai straipsnių katalogas, venkite tokių.

Visai kas kita, jei šį puslapį esant straipsnių katalogu išduoda atskiras Apie mus puslapis, arba tai paaiškėja tik kontaktų puslapyje. Taip yra dėl to, kad WordPress puslapio pagrindinę informaciją paima į H1 ir H2 atributus ir jie automatiškai atsiranda svarbiausiose vietose, į kurias dėmesį kreipia Google robotai. Jei pirmiausia jie sužino, kad tai straipsnių katalogas, o tada tik perskaito straipsnį, turbūt nesunku suprasti, kad visas šis puslapis yra skirtas nuorodų rinkimui, o ne pramogai ar informavimui.

Nėra https? Prastai…

Google jau prieš keletą metų pasakė: puslapiai turi būti saugūs. Tai padaryti galima tik SSL sertifikatu užtikrinant duomenų perdavimo saugumą. Kas tokio SSL sertifikato neturi ir savo saugumu nesirūpina, tam neverta būti aukštai paieškos rezultatuose. Kitaip tariant – puslapiai su https yra vertinami geriau, nei puslapiai su http.

Jei katalogas neturi https, reiškia jame išeinančios nuorodos gali būti mažesnės vertės, nei su https.

Katalogų savininkams tai dažniausiai papildomai nieko nekainuoja, nes dauguma hostingų siūlo nemokamą Let‘s Encrypt SSL sertifikatą.

Morališkai pasenęs dizainas – didelis minusas

Morališkai o gal ir realiai pasenęs dizainas gali būti aptinkamas paprastai. Pabandykite tą katalogą atsidaryti savo išmaniajame telefone. Jei patogu naudotis, viskas gerai, gal čia toks „retro“ stilius. Jei viskas išsikraipę, tada greičiausiai tai senas dizainas, nekeistas jau daugelį metų, kai mobiliosios versijos nebuvo tokios aktualios.

Straipsnių katalogo dizainas išduoda, ar savininkai su juo dirba, ar ne. Jei tai standartiniai WordPress dizainai, kurių ši organizacija išleidžia po vieną per metus, katalogas nėra labai geras.

Jei dizainas įdomus, šiuolaikiškas, suderintos spalvos, galbūt net yra atskiras logotipas (jį pasigaminti užtrunka mažiau nei 15 minučių net nemokant dizaino pagrindų), tada toks katalogas yra geras.

Kodėl čia mums tas dizainas užkliuvo? Juk katalogas yra Google skirtas… Taip, bet vienas iš vertinimo faktorių yra UX ir išdėstymas – ar jis patogus skaitytojui, ar meniu gerai paspaudžiamas, ar mygtukai ne per maži. Apie tokius trūkumus Google Console įrankis nuolatos primena tokių katalogų savininkams.

Kopijuotas turinys: UŽ ir PRIEŠ

Straipsnių kataloguose publikuojami straipsniai, kurie jau buvo publikuoti kažkur kitur. Jei tai pranešimas spaudai, tai greičiausiai jis jau atsirado tos įmonės naujienų skyrelyje, tada Facebook paskyroje, LinkedIn ir dar keliuose nemokamuose straipsnių kataloguose. Kaip Google vertina tokį turinį?

Apie 30 proc. viso turinio internete nėra unikalus. Google tai toleruoja, tačiau persistengus mažina tokiame turinyje esančių išeinančių nuorodų vertę. Liaudiškai tariant, 10 puslapių su tuo pačiu tekstu – nieko tokio, bet 20 – jau per daug ir gali būti pasekmių…

Svarbiausia nepersistiegti. Apie tai turi žinoti ir straipsnių katalogų savininkai, kurie rūpinasi, kad turinys būtų tinkamas. Kaip patikrinti, ar straipsnių kataloge yra daug kopijuoto – neunikalaus turinio?

Labai paprastai.

  • Atsidarykite 6 skirtingų temų straipsnius.
  • Nukopijuokite po sakinį iš straipsnio ir įkelkite į Google paiešką tarp kabučių.
  • Patikrinkite, ar rado tikslių atitikmenų kituose puslapiuose.

Jei 2 straipsniai iš 6 yra neunikalūs ir buvo publikuoti kažkur kitur – viskas gerai. Tai tie minėtieji 30 proc. kopijuoto turinio. Jei kopijuotų straipsnių yra daugiau, deja, toks katalogas nesirūpina turinio unikalumu ir daug vertės neduoda.

DA ir PA reitingai – nepatikimi

MOZ sukurti DA ir PA reitingai sunkiai parodo straipsnių katalogo naudą. Dažnai puslapis tampa straipsnių katalogu vien dėl to, kad pasibaigus domeno galiojimui ir senajam šeimininkui jį apleidus, tuoj pat yra nuperkamas dėl aukšto DA ir padaromas straipsnių katalogu. Taip SEO agentūroms lengviau įrodyti, kad tai geras puslapis – su aukštu DA.

Kitas reikalas – aukštą DA išlaikyti ilgiau nei metus. Po metų paprastai toks katalogas DA praranda. Nuo 35 krenta iki 15 ar 19. Viskas, toks straipsnių katalogas automatiškai tampa nebepatrauklus? Net jei per metus buvo publikuoti keli šimtai unikalių straipsnių?.. Keistoka logika. Bet ką padarysi, kai DA taip užvaldęs visų SEO rinkos dalyvių sąmonę.

Pasižiūrėkite ir atgalines nuorodas. Jos dažniausiai yra iš spaminių komentarų kituose bloguose, automatiškai sugeneruotų puslapių, kurių savininkai nespėja „disavowinti“. Tai nekokybiškos nuorodos, kurios fiksuojamos net kelis mėnesius po išėmimo. Dėl to tai ne itin patikimas reitingo įrodymas. Bet apie tai – atskira diskusija kitam straipsniui.

Turinio atnaujinimo dažnis

Idealiausias turinio atnaujinimo dažnis tokiame straipsnių kataloge – po 3-5 straipsnius per savaitę. Pakankamas ar patenkinamas dažnis – bent 4-5 straipsniai per mėnesį. Mažiau straipsnių? Laikykite tokį katalogą apleistu. Tokių reiktų vengti, nes ten, kur turinys neatnaujinamas, Google robotai nenori dažnai lankytis. Neatnaujinami puslapiai visada gaudavo prastesnius reitingus. Dėl to svarbu išsirinkti katalogus, kurie yra veikiantys, o ne galbūt mirę.

Google Ads reklama – geruose kataloguose

Jei Google Ads reklama yra kataloge – jis prižiūrimas, rūpinamasi jo turiniu ar net lankomumu. Kitaip iš Google Ads uždirbti nėra daug šansų. Toks katalogas per metus surenka keliolika ar net keliasdešimt eurų pajamų, o tai reiškia, kad savininkas gali padengti domeno atnaujinimo ir hostingo mokesčius ar net užpirkti SEO straipsnių kituose kataloguose. Jei katalogas Google Ads neturi, jo turinio dažnis yra mažas, gali būti, kad jis jau mažiau nei po metų išnyks kartu su visu turiniu. Jei publikuojate unikalų straipsnį, tai gali būti neverta jūsų laiko ir pinigų.

Sumaišyti lietuviški ir angliški straipsniai

Kai kurie katalogai publikuoja straipsnius įvairiomis kalbomis. Tai nėra itin gerai, nes paprastai Google nustato, kokiai rinkai katalogas skirtas. Jei jis skirtas Lietuvai, vargu, ar straipsnyje norvegų kalba esanti nuoroda duos norimą rezultatą. Be to, tai neduoda papildomų pliusų puslapio reputacijai.

Aiški tematika – didelis pliusas

Labai didelis pliusas yra tada, kai straipsnių katalogas turi aiškią tematiką. Jų paprastai nėra itin daug, populiariausios:

  • Automobiliai ir transportas;
  • Finansai;
  • Mada ir stilius, moteriškos temos;
  • Namai, statyba, interjeras;
  • Verslas;
  • Technologijos ir technika;
  • Pramogos ir laisvalaikis;
  • Medicina, sveikas gyvenimo būdas, grožis.

Jei surandate katalogą, kuris yra gana aiškiai tematiškai apibrėžtas, nuoroda automatiškai gauna didesnę vertę, nes straipsnis publikuojamas susijusio turinio svetainėje.

Patarimų galima žerti ir dar daugiau, nes SEO įtakos turi dar ne vienas veiksnys. Svarbu, kad straipsnių katalogas būtų veikiantis ir nerodytų jokių PHP klaidų, o nuorodos būtų „dofollow“.

Kaip atrodo toks straipsnių katalogas? Štai trys pavyzdžiai:

https://lepa.lt

https://dienorastis.lt

https://e-lietuva.net

Kas yra Žiniatinklio prieinamumas (Web Accessibility)? Kuo jis svarbus

web accessibility
Photo by Negative Space on Pexels.com

Interneto puslapių kūrėjai su šiuo terminu susidurdavo gana retai, tačiau jau kuris laikas. Nuo 2000 metų prasidėjo reikalavimai, kad naujai kuriami puslapiai būtų pritaikyti neįgaliesiems. Pasak skaitmeninės rinkodaros agentūros Taurus Media specialistų, dabar šis terminas yra kiek kitoks – žiniatinklio prieinamumas arba angliškai Web Accessibility. Kas tai yra ir kodėl tai svarbu?

Tinklalapių kūrimo principai

Tinklalapiai kuriami laikantis specialių rekomendacijų, kad būtų pasiektas vienas iš trijų prieinamumo lygių, arba ne. Dažniausiai jų nesilaikoma, nes tai reiškia papildomus sprendimus ir apribotus dizaino elementus.

Prieš gerą dešimtmetį Flash technologija buvo itin madinga, tačiau ji visiškai nederėjo su reikalavimu, kad visi interneto puslapiai turi būti prieinami negalią ar dalinę negalią turintiems lankytojams. Vėliau HTML5 judėjimas prisidėjo prie to, kad Flash technologija būtų išstumta. Ir tai padaryti padėjo pačios galingiausios interneto kompanijos, gaunančios milijoninius ieškinius iš negalią turinčių lankytojų, kad negali pasiekti tam tikros informacijos. Taip per dešimtmetį keitėsi tinklalapių kūrimo principai. Nors pasikeitimai nėra labai žymūs, rezultatai jau apčiuopiami.

Žiniatinklio prieinamumo bruožai

Kaip turi atrodyti tinklapis, kuriame laikomasi žiniatinklio prieinamumo principų? Pirmiausia reikia žinoti, su kokiomis problemomis susiduria negalią turintys žmonės.

  1. Matymo negalia. Aklas žmogus nemato nei teksto, nei grafinės medžiagos. Reikia išspręsti, kaip jis tai gali padaryti. Matymo negalią turintys asmenys naudoja du būdus skaityti informaciją internete – specialias teksto skaitymo programas arba specialius Brailio rašto priedus. Interneto puslapis turi būti suprogramuotas taip, kad šios programos ar techninė įranga galėtų nesunkiai perskaityti tekstą.
  2. Dalinė matymo negalia. Žmogus nėra aklas, todėl gali matyti tik didelius objektus. Reikia išspręsti, kaip tekstą ir kitą grafinę informacija būtų galima padidinti. Tai daroma CSS kode numatant tokias galimybes. Daugelis naršyklių turi tokias funkcijas, kurios padidina šriftus iki labai didelių. Taip prastai iš arti matantys asmenys gali perskaityti tekstą.
  3. Spalvų neskyrimas. Daltonikas – žmogus, kuris neskiria spalvų, gali susidurti su sunkumais perskaityti ir suprasti tekstą ir tam tikrus simbolius – mygtukus, varneles ir t.t. Dėl to turi būti informacija pateikiama taip, kad ir be spalvų būtų aišku, kur ji išskirta papildomai.
  4. Klausos negalia. Kai žmogus negirdi, jis dažnai negali žiūrėti video klipų. Sprendimas – titrai.
  5. Negalėjimas liesti. Kai žmogus neturi abiejų plaštakų, jo naudojimasis kompiuteriu yra apribotas, nes daugelis funkcijų atliekama pelyte. Interneto puslapiai turėtų būti sukurti taip, kad visos funkcijos būtų pasiekiamos klaviatūra. Net ir neturėdamas plaštakų žmogus gali spaudyti klaviatūrą pieštuku kojomis arba naudodamas specialų galvos įtvarą ir taip naudotis internete pateikiama informacija.
  6. Nestabilus žvilgsnis. Yra negalių, kai žmogus negali laikyti galvos stabiliai ir sukoncentruoti dėmesį į tam tikrą ekrano vietą. Dėl to vaizdas dažnai mirga ir gali sukelti svaigulį ar net pykinimą. Interneto puslapių kūrėjai turi sukurti puslapį taip, kad grafinė ir tekstinė informacija nesukurtų tokio mirgėjimo arba jį smarkiai sumažintų. Tam dažnai pakanka sureguliuoti tam tikrų elementų spalvą ir dydį.
  7. Neigiamas grafikos poveikis. Kai kurios negalios, susijusios su žmogaus psichika, lemia labai sunkią reakciją į grafinę medžiagą. Siekiant apriboti grafikos pateikimą, gali būti sukuriama tik tekstinę versija. Tokiu būdu asmenys su tam tikrais psichikos sutrikimais nebus papildomai sujaudinami, kas gali turėti įtakos jų sveikatai ir savijautai.

Visa tai galima atlikti atsisakius tam tikrų įmantrių dizaino sprendimų. Negalima teigti, kad tai tik „kelios papildomos kodo eilutės“, kaip daug kam gali pasirodyti. Tiesiog interneto puslapių kūrėjai turi žinoti visus niuansus, kad galėtų sukurti tinkamai pritaikytus tinklalapius.