Mūsų kasdienybėje yra įprasta pasirūpinti savo namų, automobilio apsauga nuo vagių, nepaliekame jų neužrakintų, nepaliekame raktų spynoje. Savo kompiuterį mes taip pat galėtume prilyginti namams, o kompiuteryje esančią informaciją – namuose esantiems daiktams. Kompiuteryje gausu mūsų asmeninės informacijos, nuotraukų, su darbu ar verslu susijusios konfidencialios informacijos. Bet ar visuomet pasirūpiname pakankama jų apsauga?

Kaip ir mūsų namams reikalinga apsauga nuo ilgapirščių, taip pat reikalinga ir kompiuterio apsauga nuo virusų. Būtent virusai yra tie skaitmeniniai ilgapirščiai, galintys pavogti ar suniokoti ne tik kompiuteryje esančią informaciją, bet ir negrįžtamai sugadinti patį įrenginį. Tokiu būdu nutekėjus svarbiai mūsų informacijai, prisijungimų duomenims prie įvairių paskyrų, banko, nukenčiama ir finansiškai.

Kenkėjiškų programų gali būti įvairių tipų, dažniausiai pasitaikantys – kompiuteriniai virusai, taip pat įvairūs vadinamieji kirminai. Sudėtingesni ir pavojingesni – Trojos arkliai, įvairios šnipinėjimo programos bei kenksminga saugos programinė įranga.

Virusai mūsų kompiuterius gali pasiekti kartais labai paprastais būdais – dažniausiai su įvairaus pobūdžio failais, nuorodomis, kurias per neatidumą atidarome. Tai gali būti įvairūs juokingi atvirukai, nuotraukos ar vaizdo įrašai, internetinės nuorodos. Virusai gali šiukšlėmis užkimšti mūsų el. paštą, sutrikdyti mūsų kompiuterio darbą, gali ištrinti jame esančią informaciją arba dar blogiau – visiškai sunaikinti kietąjį diską.

Į jūsų kompiuterį patekęs virusas suranda kitus failus, el. pašto adresus ir taip platina virusą į kitus failus ir kitus kompiuterius. Tuo tarpu kirminai neužkrečia failų, jie ieško būdų, kaip surasti kelią į kitus kompiuterius, dažniausiai per el. laiškus. Tuo jie ir skiriasi nuo virusų. Todėl būtina ne tik būti labai atidiems, atidarinėjant neaiškaus turinio žinutes ir failus, tačiau ir apsaugoti įrenginius nuo tokių kenkėjiškų programų.