7 sritys, kuriose dirbtinis intelektas sukėlė tikrą revoliuciją

dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) – tai ne tik technologinė inovacija, bet ir jėga, kuri keičia pasaulį greičiau nei galėjome įsivaizduoti. Nuo algoritmų, kurie sprendžia sudėtingiausius pasaulio galvosūkius, iki kasdienio gyvenimo patogumų – DI jau seniai nebėra mokslinės fantastikos dalis. Bet ar kada susimąstėte, kuriose srityse ši technologija palieka didžiausią pėdsaką?

Šis straipsnis – apie septynias sritis, kuriose dirbtinis intelektas sukėlė tikrą revoliuciją. Kiekvienas pavyzdys stebina savo inovatyvumu, o kai kurie – net šokiruoja! Tad skaitykite toliau ir sužinokite, kaip DI pakeitė mūsų pasaulį nuo pagrindų.

1. Medicina: nuo diagnostikos iki chirurgijos tikslumo

Nuo tada, kai DI įžengė į medicinos pasaulį, ligų diagnostika tapo tikslesnė nei kada nors anksčiau. Algoritmai dabar geba aptikti net mažiausius pakitimus rentgeno nuotraukose ar MRT tyrimuose. Be to, DI valdomi robotai chirurgijoje pasiekė tokio tikslumo, kokio žmogus negalėtų pasiekti. Pavyzdžiui, programinė įranga „DeepMind“ padėjo sukurti baltymų struktūrų modelius, kurie padeda kurti naujus vaistus.

„Dirbtinis intelektas jau dabar gerina pacientų gyvenimo kokybę, paspartindamas diagnostiką ir suteikdamas naujas gydymo galimybes,“ – teigia „Harvard Medical School“.

2. Transportas: savavaldžių automobilių era

Automobilių pramonė yra viena iš pirmųjų sričių, kurią DI pakeitė iš pagrindų. Tesla, Google ir kitos kompanijos sukūrė transporto priemones, kurios gali veikti be žmogaus įsikišimo. Savavaldžiai automobiliai jau testuojami keliuose, o tai, anot ekspertų, ateityje sumažins avarijų skaičių net iki 90 %. Ar žinojote, kad DI taip pat valdo eismo sistemas, padedančias išvengti spūsčių didmiesčiuose?

3. Finansai: greitesni ir saugesni sandoriai

Bankai ir finansų institucijos naudoja DI tam, kad užtikrintų saugesnius sandorius bei aptiktų sukčiavimus. Ar kada gavote pranešimą iš banko apie įtartiną veiklą jūsų sąskaitoje? Tai – DI darbas! Be to, algoritmai padeda numatyti akcijų rinkos svyravimus ir net siūlo investavimo strategijas. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ pranešė, kad jų naudojami DI įrankiai paspartino investavimo sprendimų priėmimą net 40 %.

4. Švietimas: personalizuotas mokymasis

Dirbtinis intelektas revoliucionuoja švietimo sritį, suteikdamas mokiniams ir studentams galimybę mokytis pagal jų asmeninius poreikius. DI pagrįstos platformos, tokios kaip „Duolingo“, analizuoja mokinio klaidas ir siūlo individualizuotus sprendimus. Be to, DI padeda mokytojams greičiau įvertinti darbus ir stebėti kiekvieno mokinio pažangą.

5. Meno ir pramogų pasaulis: ar robotai gali kurti šedevrus?

DI jau rašo dainas, piešia paveikslus ir net kuria filmus! Tokios programos kaip „DALL-E“ ar „ChatGPT“ ne tik padeda menininkams, bet ir konkuruoja su jais. Pavyzdžiui, 2022 m. vienas paveikslas, sukurtas DI, buvo parduotas už daugiau nei 400 tūkst. JAV dolerių. Kritikai jau diskutuoja: ar tai menas, ar technologija? Kaip rašo portalas Pasiskaitom.lt, DI artimiausiu metu šioje srityje pateiks labai daug malonių ir netikėtų staigmenų…

6. Klimato kaita: kova su gamtos iššūkiais

DI tapo galingu įrankiu kovojant su klimato kaitos padariniais. Algoritmai prognozuoja ekstremalius orus, stebi ledynų tirpimą ir net padeda optimizuoti energijos vartojimą. „Microsoft“ teigia, kad DI jų duomenų centruose sumažino elektros suvartojimą 15 %. Tokios iniciatyvos atveria naujas galimybes tvarumo srityje.

7. Gynyba ir saugumas: DI – kaip nematomas skydas

Kariniame sektoriuje DI naudojamas beprecedenčiu mastu. Nuo dronų iki kibernetinio saugumo sistemų – DI užtikrina greitesnį ir tikslų sprendimų priėmimą. Vis dėlto, kyla klausimas: ar šios technologijos naudojimas mūšio lauke yra etiškas?

Šios septynios sritys – tik pradžia. DI potencialas dar nėra iki galo išnaudotas, o ateitis žada dar daugiau netikėtumų. Galbūt po dešimtmečio mūsų gyvenimai bus tokie pažangūs, kad šiandienos technologijos atrodys kaip akmens amžius. Tačiau ar žmonija sugebės valdyti šią pažangą taip, kad ji tarnautų tik gėriui? Panašu, kad ateities atsakymus lems būtent DI.

Superkompiuteris – galingas įrenginys, galintis pasitarnauti ir moksle, ir kine

superkompiuteris

Įrenginys, naudotas sukurti filmui „Įsikūnijimas“ (angl. Avatar), kurti automobilių modeliams, prognozuoti orui, o prasidėjus pandemijai – greičiau atrasti vakcinas ir vaistus nuo COVID-19.  Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali pasitarnauti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro (VU MIF STSC) IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug.

Spinta su daug šviesyčių ir laidų

Grikietė prisimena, kaip prieš dešimtmetį, atstovaudama vieną VU vykdomą projektą, ji lankėsi susitikime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pirmą kartą suprantamai apibrėžė kitiems, kas yra superkompiuteris.

„Jūsų nešiojamas kompiuteris rytojaus orus apskaičiuotų per 2 savaites, o mūsų superkompiuteris  – per 2 valandas“, – apie superkompiuterio ypatybes tuomet pasakojo ji.

Ilgametė fakulteto darbuotoja pamena ir moksleivių reakcijas ekskursijų VU MIF metu pamačius superkompiuterį: „Tai kad čia spintos su daug šviesyčių ir laidų.“

Darbas su technologiniais resursais neapsieina ir be kuriozų. Vienas studentas nusprendė praturtėti  – vaikinas sumanė užsiimti kriptovaliutų kasyba, pasinaudodamas VU superkompiuteriu.

„Tai nebuvo mokslinių tyrimų užduotis, studentas bandė tokiu būdu užsidirbti. Deja, šis bandymas jam baigėsi griežtu papeikimu“, – komišką istoriją prisimena A. Grikietė. Studentui taip pat teko susimokėti už superkompiuteriu „išdirbtas“ valandas.

Kainos siekia nuo kelių iki šimtų milijonų

VU MIF lektorius Eduardas Kutka skaito paskaitas, pranešimus ir veda ekskursijas prie VU priklausančio superkompiuterio. Apie šį įrenginį jis sulaukia daug smalsių moksleivių  ar suaugusiųjų klausimų. Tarp populiariausių – kiek toks įrenginys kainuoja. Anot lektoriaus, kainų amplitudė yra plati ir priklauso nuo kompiuterio galingumo.

„Toks, kurį turi VU, kainuoja kelis milijonus eurų, o patys galingiausi gali atsieiti ir šimtus milijonų. Viena iškart nematomų kainos dalių yra kasmėnesinė elektros ir aptarnavimo kaina. Kai kurie kompiuteriai naudoja po keliasdešimt megavatų elektros – įsivaizduokite, kiek kainuos norint ją apmokėti“, – žiniomis dalinasi ekspertas.

Norint, kad toks įrenginys stabiliai veiktų, gali netgi tekti šalia pasistatyti elektrinę. Pagal 2024 m. birželį sudarytą sąrašą šiuo metu galingiausiam JAV Ouk Ridžo nacionalinėje laboratorijoje veikiančiam „Frontier“ superkompiuteriui reikia net 22,786 kW elektros.

 „Šalys, kurios gali sau tą leisti, keičia ar atnaujina superkompiuterius kas maždaug 5-erius metus. Nors įvykus kelioms finansinėms krizėms jų naudojimo laikas pailgėjo, ir dabar kai kurie superkompiuteriai naudojami ir 10 metų“, – sako E. Kutka.

Galimybės pritaikomos ir moksle, ir versle

Superkompiuteriai gali būti plačiai išnaudojami verslo pasaulyje. Jų pritaikymo spektras itin platus: superkompiuteriai gali būti naudojami dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritims plėtoti, taikomi klientų aptarnavimo sferoje, taip pat rinkodaros ir finansų prognozėms. Tokie resursai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, optimizuoti procesus ir kurti inovacijas.

Šis ypatingas kompiuteris gali pasitarnauti ir mokslo žmonėms. VU MIF alumnė Jaunė sako, kad prie puikaus jos bakalauro darbo parašymo ženkliai prisidėjo galimybė pasinaudoti superkompiuteriu – reikalingus rezultatus ji galėjo gauti daug greičiau.

„Turint tokius resursus galima išbandyti įvairesnių modelių, funkcijų, kurios aprašytos akademiniuose darbuose, yra daugiau galimybių ne tik atkurti moksliniuose straipsniuose minimus modelius, tačiau ir pačiai pamodifikuoti juos ar sukonstruoti kažką naujo“, – VU suteiktomis galimybės džiaugiasi ji.